Kurpdama šį padėkliuką jaučiausi kaip šarka. Iš plytelių dėžių kampų iškrapščiau vienetinius mažulyčius melsvų ir pilkšvų atspalvių gabaliukus, juos išsidėliojau prieš save, išsitraukiau kažkada iš kažkurio statybinių medžiagų prekybos centro parsivežtą saulėje žvilgančią nuolaužėlę ir kokias 10 minučių jaučiausi labai turtinga. Apžiūrėjau kiekvienos detalės atspalvį, palyginau storius. Vėl pasijutau turtinga. O tada ėmiau dėlioti tai, kas man pačiai priminė vandens minčių nugludintus akmenėlius...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą