Pavasaris jau rodo savo ūsus. Oras kartais sušyla, sniegas tirpsta, o iš po jo lenda dar praėjusiais metais nuo medžių nubarstyti lapai. Tokie šlapi, tokie pajuodę, į pažliugusią žemę įsimurkdę. Visai nepanašūs į tuos ryškiaspalvius, kuriuos rudenį rinko ir į storas pasakų knygas slėpė vaikai.
Tad rudeninei geltonai klevų alėjai atminti...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą