Pats pirmasis iš pirmiausių padėkliukų, išsilukštenusių Mėnulio vaiko dirbtuvėse. Didoki gabalai, negrabus apdirbimas, šiek tiek išsikreivinęs paviršius ir ilgi apmąstymai, kaip sudėliotą mozaiką perkelti ant padėklo nesugadinant kompozicijos. Nuo tada atradau net kelis būdus, kaip išspręsti pastarąsias problemas. Tačiau nepaisant visų išvardintų netobulumų, šiam padėkliukui jaučiu didžiulį prieraišumą. Žiūrėdama į abstrakciją taip ir matau animuotą žirafą, lėtai lėtai savo negrabiomis kanopėlėmis bandančią apsupti ir pačiupti akvariume kiurksančią žuvelę, kuri galbūt išpildys didžiausią jos norą...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą